Projekto "Human Times" ataskaita

 

Projektą "Žmogaus laikai" finansavo Europos Sąjunga pagal programą "Europa piliečiams"

Taikoma 2 krypties 2.2 priemonei "Miestų tinklai"

2.3 priemonė "Pilietinės visuomenės projektai"

1 kryptis - "Europos atmintis"

Parengiamoji veikla (jei taikoma): veikloje dalyvavo 8 dalyviai.

Vieta / datos: Stara Zagora (Bulgarija), Hódmezovásárhely (Vengrija), Wald am Arlberg (Austrija), Deventer (Nyderlandai), Maribor (Slovėnija), Vilnius (Lietuva) nuo 2021-02-01 iki 2021-02-28

Trumpas aprašymas: šią veiklą sudarė administracinis ir strateginis projekto rengimas. Pirmąjį mėnesį visų šešių projekte dalyvaujančių organizacijų atstovai bendradarbiavo spręsdami valdymo klausimus, nustatė partnerystės sąlygas, kad būtų galima spręsti visas įmanomas situacijas, kai gali kilti neaiškumų, nesutarimų ar pokyčių, įskaitant vaidmenis ir atsakomybę, finansines taisykles, etapus ir užduočių grafiką, projekto matomumą ir projekto rezultatų sklaidą.

Renginiai:

Pagal šį projektą buvo surengti 9 renginiai:

1 renginys / Tyrimas ir analizė

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 119 piliečių, iš jų 4 dalyviai iš Sofijos miesto (Bulgarija), 2 dalyviai iš Stara Zagoros miesto (Bulgarija), 2 dalyviai iš Kazanlako miesto (Bulgarija), 10 dalyvių iš Wald am Arlberg miesto (Austrija), 95 dalyviai iš Vilniaus miesto (Lietuva), 2 dalyviai iš Deventerio miesto (Nyderlandai) ir 4 dalyviai iš Mariboro miesto (Slovėnija).

Vieta / datos: Renginys vyko Stara Zagora/Sofija (Bulgarija), Wald am Alberg (Austrija), Vilniuje (Lietuva), Deventeryje (Nyderlandai), Maribore (Slovėnija) nuo 2021-03-01 iki 2021-07-31. Trumpas aprašymas: Renginio tikslas - tapti projekto pagrindu, suteikiančiu vertingos medžiagos ir informacijos, leidžiančios nagrinėti ir analizuoti totalitarinių režimų Europoje priežastis ir poveikį iš įvairių šalių perspektyvos. Rinkome asmenines istorijas ir analizavome faktus bei įžvalgas nacionaliniu lygmeniu, kad geriau suprastume netolimos praeities žmogiškąjį veiksnį.

2 renginys / Keliaujanti paroda:

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 573 piliečiai, iš jų 8 dalyviai iš Stara Zagoros miesto (Bulgarija), 65 dalyviai iš Sofijos miesto (Bulgarija), 18 dalyvių iš Kazanlako miesto (Bulgarija), 2 dalyviai iš Plovdivo miesto (Bulgarija), 43 dalyviai iš Tazha kaimo (Bulgarija), 133 dalyviai iš Hódmezővásárhely miesto (Vengrija), 125 dalyviai iš Vilniaus miesto (Lietuva), 30 dalyvių iš Deventerio miesto (Nyderlandai), 147 dalyviai iš Klostertalio slėnio (Austrija), 2 dalyviai iš Evette-Salbert miesto (Prancūzija).

Vieta / datos: Šv: Renginys vyko bendruomenės salėje (Sofija, Bulgarija), Bethlen Gábor kalvinistų gimnazijoje (Hódmezővásárhely, Vengrija), Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete (Vilnius, Lietuva), miesto aikštėje (Deventeris, Nyderlandai), Etnografinio komplekso "Tėvo židinys" galerijos salėje (Tazha, Bulgarija), Klostertalio muziejuje (Wald am Arlberg, Austrija) nuo 2021 10 01 iki 2022 07 20.

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas - pasiūlyti žiūrovams iš arčiau susipažinti su tyrimo metu įgytomis įžvalgomis per meno prizmę ir įtraukti įvairių Europos šalių piliečius į bendros praeities prisiminimą bei diskusiją apie bendrą ateitį.

3 renginys / Viešas renginys:

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 225 piliečiai, įskaitant 225 dalyvius iš Klostertalio slėnio (Austrija)

Vieta / data: Renginys vyko Klostertalio muziejuje (Wald am Arlberg, Austrija), nuo 2021 10 08 iki 2021 10 10

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas buvo aptarti nacionalsocialistinio regiono istorijos temą, išgirsti ir užfiksuoti kai kurių vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar prisimena karą, kai buvo moksleiviai, pasakojimus ir prisiminimus, parodyti Klostertalio muziejaus apylinkes, kuriose darbininkai, būdami karo belaisviais, taisė Arlbergo geležinkelį ir atliko kitus darbus.

4 renginys / Seminaras:

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 36 piliečiai, įskaitant 36 dalyvius iš Hódmezővásárhely miesto (Vengrija)

Vieta / data: Renginys vyko Bethlen Gábor kalvinistų gimnazijoje ( Hódmezővásárhely, Vengrija) nuo 2022 04 21 iki 2022 04 21.

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas - supažindinti jaunimą su istoriniais faktais, susijusiais su nacionaliniu ir tarptautiniu socializmu, asmeninėmis istorijomis ir įžvalgomis apie žmogiškųjų veiksnių vaidmenį totalitarizmo iškilimui ir demokratijos plėtrai.

5 renginys / Mokymai:

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 53 piliečiai, įskaitant 53 dalyvius iš Oldemarkt miesto (Nyderlandai)

Vieta / data: Renginys vyko Oldemarkt mieste (Nyderlandai) nuo 2022 02 23 iki 2022 02 23: Trumpas aprašymas: Renginio tikslas buvo išmokyti jaunimą naudotis menu kaip priemone laisvei išreikšti ir demokratiniams įgūdžiams ugdyti. Į darbotvarkę buvo įtraukta pažintis su istoriniais faktais, biografijomis, asmeninėmis istorijomis, politinėmis ideologijomis ir tuo, kaip menas buvo naudojamas totalitarinėse sistemose.

6 renginys / Meno renginys

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 57 gyventojai, įskaitant 3 dalyvius iš Stara Zagora miesto (Bulgarija), 15 dalyvių iš Kazanlako miesto (Bulgarija), 39 dalyviai iš Tazha kaimo (Bulgarija).

Vieta / data: Renginys vyko Etnografinio komplekso "Tėvo židinys" galerijos salėje (Tazha, Bulgarija), nuo 2022 06 18 iki 2022 06 18.

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas buvo įtraukti vietos gyventojus ir svečius į praeities prisiminimą per meno prizmę, pasidalyti prisiminimais ir šeimos istorijomis, susijusiomis su represijomis komunistinio režimo metu, ir įtraukti nepakankamai atstovaujamas grupes ir mažiau galimybių turinčius žmones į kūrybines dirbtuves ir pristatymą, prisidedant prie jų įtraukimo į diskusijas apie Europos ateitį ir didinant informuotumą apie demokratines vertybes ir toleranciją.

7 renginys / Internetinis seminaras:

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 50 piliečių, iš jų 38 dalyviai iš Oldemarkto miesto (Nyderlandai),

12 dalyvių internetu.

Vieta / data: Renginys vyko Oldemarkt mieste (Nyderlandai) nuo 2022 04 30 iki 2022 04 30.

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas - ugdyti demokratinius įgūdžius, tokius kaip tolerancija, tarpusavio supratimas ir atvirumas įvairovei. Kadangi renginyje buvo galima dalyvauti internetu, jis taip pat suteikė galimybę gyvai veikloje nedalyvavusiems jaunuoliams apmąstyti bendrą praeitį ir ugdyti daugiakultūrinę empatiją.

8 renginys / Konferencija:

Dalyvavimas: Renginyje dalyvavo 156 piliečiai, iš jų 156 dalyviai iš Vilniaus miesto (Lietuva):

Renginys vyko Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitete (Vilnius, Lietuva), nuo 2022 05 27 iki 2022 05 27:

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas - aptarti ir paaiškinti, kaip valstybės vadovų asmeninės savybės, visuomenės elgsena ir branda lemia demokratijų ir diktatūrų kaitą. Konferencijoje prisiminimais dalijosi Sibiro tremtiniai, politikai, istorikai.

9 renginys / Sklaidos renginys

Dalyvavimas renginyje: Renginyje dalyvavo 53 piliečiai, iš jų 5 dalyviai iš Stara Zagora miesto (Bulgarija), 3 dalyviai iš Kazanlako miesto (Bulgarija), 43 dalyviai iš Sofijos miesto (Bulgarija), 2 dalyviai iš Vidino miesto (Bulgarija).

Vieta / data: Renginys vyko "Socialistinio laikotarpio meno muziejuje" / Memorialiniame paminkle komunizmo aukoms / Kino teatre "Dom na kinoto" (Sofija, Bulgarija), nuo 2022 07 29 iki 2022 07 29

Trumpas aprašymas: Renginio tikslas buvo įtraukti žmones, anksčiau nedalyvavusius projekte, veikla buvo vykdoma keliose vietose, naudojant skirtingus metodus ir formatus. Knygos ir trumpo dokumentinio filmo, skirto projektui, pristatymas bei istorinė kelionė po vietas, susijusias su totalitarinių režimų aukomis, subūrė įvairaus profilio dalyvius.

Konferencija „Žmonių laikai“: pateikti praeitį, kokia ji yra

Gegužės pabaigoje surengtoje Medardo Čoboto trečiojo amžiaus (MČTAU) konferencijoje „Žmonių laikai“ pagal tarptautinį projektą, skirtą analizuoti totalitarinių režimų įtaką žmonių likimams, skambėjo jautrios asmeninės ir šeimos istorijos bei analitiniai pranešimai.

Konferencija „Žmonių laikai“ („Human Times“) – tai baigiamasis apie pusantrų metų trukusio tarptautinio projekto apibendrinantis akcentas. Projekte dalyvavo šešios šalys – Bulgarija, Vengrija, Austrija, Slovėnija, Nyderlandai ir Lietuva. Konferenciją tiesiogiai stebėjo MČTAU nariai ir svečiai, o per platformą „Zoom“ – kitų Lietuvos TAU atstovai.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė. „Tai nepaprastai svarbi konferencija, - sakė ji. - Be praeities nebus ateities. Ir niekas kitas kaip mes, senjorai, turime tą praeitį pateikti tokią, kokia ji buvo.“ Rektorės teigimu, reikia ir prisiminti, ir pagalvoti, ką galima padaryti, kad mūsų lietuvių tautai nebetektų išgyventi tokių baisybių, kokios buvo per totalitarinių režimų okupacijas.

Projekto „Žmonių laikai“ vadovas, MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos (PTE) fakulteto dekanas dr. Vitalius Skaržinskas sakė, kad projektas yra iš Europos Komisijos finansuojamos serijos „Europos atmintis“ ir įeina į didelę grupę projektų „Europa piliečiams“. Projektai „Europos atmintis“ skirti analizuoti praeitį, dabartį ir bandyti rasti, kaip bent iš dalies užgludinti aštrius praeities kampus, kad šalys neaštrintų vienos kitoms pretenzijų iš praeities. „Svarbiausia yra susikalbėti, jei norime vieningos Europos“, - kaip derėtų elgtis šiais laikais, teigė V. Skaržinskas.

Projekto „Žmonių laikai“ vadovas priminė apie lietuvišką indėlį: buvo renkamos istorijos apie represijas, rengiamos paskaitos, medžiaga skelbiama interneto tinklapyje, verčiama į anglų kalbą ir siunčiama kitų šalių projekto dalyviams, priimta ir eksponuojama bulgarų konceptualių lėlių paroda, skirta vienai iš vokiečių nacistų diktatūros grimasų. Ekspoziciją buvo galima apžiūrėti ir per renginio pertraukas. O baigiamasis akcentas – ši konferencija.

Pranešėjas politikas Egidijus Vareikis analizavo diktatūrų įsigalėjimo priežastis. „Jeigu ne demokratija, mūsų valstybės šiandien nebūtų“, - apie Lietuvą teigė jis. Pasak pranešėjo, pasaulio tvarką parodo demokratija, rinkos ekonomika ir žmogaus teisės. Manoma, kad demokratinėse šalyse gyvena laimingesni žmonės. Tačiau pasaulyje demokratijos nėra tiek daug, kaip galėtume įsivaizduoti. „Didesnė pasaulio dalis gyvena prastoje demokratinėje situacijoje, kai ekonomika nelaisva, su mažomis žmogaus teisėmis“, - sakė E. Vareikis. Jis svarstė: pasaulio tvarkai reikalingas nedidelis pokytis, restauracija ar kapitalinis remontas? Ir tvirtino, kad pasaulyje plinta reiškinys, kai įsigali diktatūros, ir kiekvienais metais vaizdas vis blogesnis. Kai į valdžią rinkimų būdu ateina populistai, jiems esant valdžioje demokratijos mažėja, o populistinės diktatūros apraiškų daugėja.

Per konferenciją projektui pateiktas istorijas prisiminė projekto dalyviai. MČTAU rektorė Z. Žebrauskienė priminė, kad ji yra politinio kalinio dukra, tremtinių anūkė. Teigė, kad sovietmečiu šeimos istorija buvo slepiama. „Stenkimės kuo daugiau sužinoti iš artimųjų, kol jie gyvi“, - teigė rektorė. Ji prisiminė tėvo žodžius, pasakytus, jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: „Mes buvome nekalti. Mūsų didžiausia „kaltė“, kad mylėjome Lietuvą.“ Ž. Žebrauskienės istoriją galima perskaityti čia.

Pedagogė ir projekto „Žmonių laikai“ dalyvė Audronė Būdienė kalbėjo: „Man atrodo, kad čia visų mūsų bendraminčių likimai yra susiję, mūsų patirtis yra skaudi, kiekvienas iš mūsų esame gyvi liudytojai, vaikščiojantys eksponatai, kuriems liudijant tarsi vėl būtų nuplėšiami marškiniai ir atveriamos tos pačios žaizdos.“ Konferencijos dalyviams ji papasakojo skaudžią ir tragišką savo brolio dvynio Sauliaus Marcinkevičiaus bei savo šeimos istoriją. Su A. Būdienės istorija galima susipažinti čia.

MČTAU PTE fakulteto tarybos narys, energetikas pagal profesiją Romualdas Pocius pasakojo, kodėl nusprendė dalyvauti projekte „Žmonių laikai“: „Pasirausęs po šeimos archyvus ir įsigilinęs į laiškus bei nuotraukas suvokiau, kad geresnio pavyzdžio, negu mano mamos aprašyta Balsių šeimos istorija, nėra.“ R. Pociaus istorija pateikta čia.

MČTAU Literatūros fakulteto klausytoja, bibliotekininkė, tremtinė Kristina Sadauskienė papasakojo apie tremtį Krasnojarko krašte, kurią teko patirti jai ir jos šeimai. Savo prisiminimus ji aprašė ir knygoje. K. Sadauskienės istoriją galima perskaityti čia.

MČTAU Literatūros fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis konferencijos dalyviams kalbėjo tema apie tremtinio vaikystę totalitarinėje sistemoje, apžvelgė totalitarinės valstybės bruožus ir juos papildė liudijimais. Su J. Kirtiklio kaip projekto „Žmonių laikai“ dalyvio istoriją galima susipažinti čia.

MČTAU Kultūros fakulteto klausytoja ir padagogė pagal profesiją Irena Ratkevičienė papasakojo, kad jos ir sutuoktinio Vytauto Aloyzo Ratkevičiaus šeimų likimus sulaužė ir nacių, ir sovietų režimai. „Mūsų šeimos gyvenimai atspindi sudėtingą Lietuvos likimą“, - sakė ji. I. Ratkevičienės istorija yra čia.

MČTAU Politikos fakulteto prodekanė Jurgita Rotomskienė teigė, kad projektas „Žmonių likimai“ kalba ne tik apie skriaudas, bet ir apie buvusių režimų grimasas. Ji prisiminė, kaip tėvas Vytautas Liubinas sovietmečiu apie viską atsiliepdavo su didele ironija, bet pati nežinojo tiesos apie sovietinį režimo blogį, galėjo tik numanyti. J. Rotomskienės kaip projekto dalyvės istorija paskelbta čia.

Buvęs MČTAU PTE fakulteto dekanas Rimantas Radžiūnas kalbėjo tema „Ar vieningai priešinomės trėmimams“. Jis analizavo kolaboravimo su sovietiniu totalitariniu režimu aspektus. O su R. K. Radžiūno kaip projekto dalyvio istorija galima susipažinti čia.

Antroje renginio dalyje skambėjo tremtinių dainos, kurias atliko MČTAU Meninio ugdymo fakulteto vokalinis ansamblis „Romantikai“, kuriam vadovauja Izabelė Janina Bražiūnienė.

Rasa Pakalkienė

Rasos Pakalkienės nuotraukos

Eksponuojamos konceptualios lėlės parodo žmogaus gyvybės trapumą

MČTAU Freskų fojė atidaryta ir veikia konceptualių lėlių paroda, parodanti žmogaus gyvybės trapumą totalitarinėje sistemoje. Ši iš Bulgarijos atvežta lėlių ekspozicija – viena iš tarptautinio projekto „Žmonių laikai“ („Human Times“), kuriame dalyvauja MČTAU, dalių.

Kas lemia žmonių totalitarinį elgesį, kaip susikuria diktatorių režimai? Tarp tarptautinio projekto „Žmonių laikai“ tikslų - parodyti totalitarinių režimų įtaką šiuolaikinei Europos visuomenei. Tai buvo daroma ir per meno prizmę – kuriant konceptualias lėlės ir organizuojant kilnojamą lėlių parodą.

Lėlių gamintoja Nadežda Petrova iš Bulgarijos sukūrė konceptualias lėles, kurios dabar eksponuojamos parodoje MČTAU freskų foje. Į ekspozicijos atidarymą gausiai susirinkę senjorai įdėmiai apžiūrėjo konceptualias lėlės, jų aprašymus, diskutavo tarpusavyje.

Per parodos atidarymą MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė sakė: „Labai graži jūsų idėja ir renginys – konferencija apie mūsų tremties atmintį. Šių lėlių laukėme su dideliu nekantrumu ir galvojome, kas tai bus. Iš tiesų mintis labai gili – tos lėlės parodo žmogaus gyvybės trapumą. Atskleidžia tai atskirais tragiškais etapais. Galima pajusti režimo žiaurumą.“

Anot rektorės, konceptualių lėlių paroda kelia minčių apie šiandienę Ukrainą. „Ten dabar patiriamos kančios, prievartaujamos, mušamos, žudomos moterys ir vaikai.“ O agresoriai šiuo metu – rusai, užpuolę Ukrainą.

Projekto „Žmonių laikai“ Lietuvoje vadovas ir koordinatorius, Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto dekanas dr. Vitalius Skaržinskas papasakojo, kad MČTAU projekte „Žmonių laikai“ dalyvauja antri metais. Viso dalyvauja šešios šalys – Lietuva, Vengrija, Austrija, Olandija, Slovėnija ir Bulgarija, kuri vadovauja ir koordinuoja projektą. Jis skirtas paprastai ir žmogiškai iš savo patirčių apsvarstyti, kaip atsiranda diktatūroms ir kodėl joms paklūstama.

Lietuva projekto rėmuose rengė vietinius tyrimus ir rinko istorijas apie totalitarinių režimų įtaka žmonių likimams sovietinės okupacijos metu, netrukus surengs konferenciją „Žmonių laimai 2022“ ir priėmė eksponuoti keliaujančią konceptualių lėlių parodą iš Bulgarijos.

***

Bulgarų menininkė Nadežda Petrova, kurios ekspoziciją šiuo metu galima pamatyti MČTAU Freskų fojė, yra lėlių kūrėja ir iliustratorė.

N. Petrova gyvena Kazanlake - mažame miestelyje, esančiame Rožių slėnyje, Bulgarijoje. Sofijos technikos universitete ji įgijo grafinio dizaino bakalauro laipsnį, po to taip pat sėkmingai baigė magistro studijas Naujajame Bulgarijos universitete. Ji dirba laisvai samdoma iliustruotoja nuo pat studijų baigimo. Ji atidarė savo iliustracijų ir meninių lėlių studiją, pavadintą "Made by Nadiusha" 2019 m., kurioje išreiškia savo drąsias idėjas taip, kaip nori.
Menininkė pasakoja savo istoriją: „Vaikystėje mano mėgstamiausi žaislai, su kuriais žaisdavau, buvo lėlės. Kokia staigmena, ar ne?! Bet ko aš nemėgau - tai pamatyti mergaitę su tokia pat lėle, kaip ir mano, arba apsilankyti žaislų parduotuvėje, kurioje yra tik šviesiaplaukės lėlės su vienodais veido bruožais. Ar jos buvo dvynės?!
Kai užaugau, baigiau dizainerio studijas. Tapau motina, ir taip nutiko, jog likau namie, kad galėčiau rūpintis savo mažu berniuku. Tai kažkaip sugrąžino mane prie pamirštos aistros gaminti lėles. Ir štai dabar - aš gaminu savo lėles.“

N. Petrova teigia, kad visos lėlės yra rankų darbo. „Kiekviena lėlė turi savo identitetą ir savo sielą. Todėl jos man tokios ypatingos. Kiekviena mažytė detalė, kiekviena jų veidų išraiška kalba.“

Parodoje pristatomos keturios menininkės sukurtos lėlės. Tai „Gyvybės šaltinis“ – lėlė atspindi idėją apie tyros žmonių rasės sukūrimą. Idėja tiek idealistinė, tiek ir šokiruojanti. Kita lėlė vadinasi „Hitleris nesiųs jokio įspėjimo“, ji parodo idėją apie žmogaus gyvybės vertę teroro ir masinių naikinimo ginklų panaudojimo sąlygomis. Dar viena lėlė – „Atiduok vaiką fiureriui“ atskleidžia, kaip totalitarinių režimų laikais nuo ankstyvos vaikystės „pradedamos plauti smegenys“, siekiant išugdyti ateities visuomenę, kur vėliau tarnautų tam tikrai politinei ideologijai. O lėlė „Nematomas laisvos dvasios žudikas“ atspindi idėją apie pasipriešinimą žmogaus dvasios griuždymui koncentracijos stovyklų sistemoje.

Konceptualių lėlių iš Bulgarijos parodą galima pamatyti MČTAU Freskų fojė iki birželio mėnesio.

Parengė Rasa Pakalkienė

Rasos Pakalkienės nuotraukos