Gegužės pabaigoje surengtoje Medardo Čoboto trečiojo amžiaus (MČTAU) konferencijoje „Žmonių laikai“ pagal tarptautinį projektą, skirtą analizuoti totalitarinių režimų įtaką žmonių likimams, skambėjo jautrios asmeninės ir šeimos istorijos bei analitiniai pranešimai.
Konferencija „Žmonių laikai“ („Human Times“) – tai baigiamasis apie pusantrų metų trukusio tarptautinio projekto apibendrinantis akcentas. Projekte dalyvavo šešios šalys – Bulgarija, Vengrija, Austrija, Slovėnija, Nyderlandai ir Lietuva. Konferenciją tiesiogiai stebėjo MČTAU nariai ir svečiai, o per platformą „Zoom“ – kitų Lietuvos TAU atstovai.
Renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė. „Tai nepaprastai svarbi konferencija, - sakė ji. - Be praeities nebus ateities. Ir niekas kitas kaip mes, senjorai, turime tą praeitį pateikti tokią, kokia ji buvo.“ Rektorės teigimu, reikia ir prisiminti, ir pagalvoti, ką galima padaryti, kad mūsų lietuvių tautai nebetektų išgyventi tokių baisybių, kokios buvo per totalitarinių režimų okupacijas.
Projekto „Žmonių laikai“ vadovas, MČTAU Politikos, teisės ir ekonomikos (PTE) fakulteto dekanas dr. Vitalius Skaržinskas sakė, kad projektas yra iš Europos Komisijos finansuojamos serijos „Europos atmintis“ ir įeina į didelę grupę projektų „Europa piliečiams“. Projektai „Europos atmintis“ skirti analizuoti praeitį, dabartį ir bandyti rasti, kaip bent iš dalies užgludinti aštrius praeities kampus, kad šalys neaštrintų vienos kitoms pretenzijų iš praeities. „Svarbiausia yra susikalbėti, jei norime vieningos Europos“, - kaip derėtų elgtis šiais laikais, teigė V. Skaržinskas.
Projekto „Žmonių laikai“ vadovas priminė apie lietuvišką indėlį: buvo renkamos istorijos apie represijas, rengiamos paskaitos, medžiaga skelbiama interneto tinklapyje, verčiama į anglų kalbą ir siunčiama kitų šalių projekto dalyviams, priimta ir eksponuojama bulgarų konceptualių lėlių paroda, skirta vienai iš vokiečių nacistų diktatūros grimasų. Ekspoziciją buvo galima apžiūrėti ir per renginio pertraukas. O baigiamasis akcentas – ši konferencija.
Pranešėjas politikas Egidijus Vareikis analizavo diktatūrų įsigalėjimo priežastis. „Jeigu ne demokratija, mūsų valstybės šiandien nebūtų“, - apie Lietuvą teigė jis. Pasak pranešėjo, pasaulio tvarką parodo demokratija, rinkos ekonomika ir žmogaus teisės. Manoma, kad demokratinėse šalyse gyvena laimingesni žmonės. Tačiau pasaulyje demokratijos nėra tiek daug, kaip galėtume įsivaizduoti. „Didesnė pasaulio dalis gyvena prastoje demokratinėje situacijoje, kai ekonomika nelaisva, su mažomis žmogaus teisėmis“, - sakė E. Vareikis. Jis svarstė: pasaulio tvarkai reikalingas nedidelis pokytis, restauracija ar kapitalinis remontas? Ir tvirtino, kad pasaulyje plinta reiškinys, kai įsigali diktatūros, ir kiekvienais metais vaizdas vis blogesnis. Kai į valdžią rinkimų būdu ateina populistai, jiems esant valdžioje demokratijos mažėja, o populistinės diktatūros apraiškų daugėja.
Per konferenciją projektui pateiktas istorijas prisiminė projekto dalyviai. MČTAU rektorė Z. Žebrauskienė priminė, kad ji yra politinio kalinio dukra, tremtinių anūkė. Teigė, kad sovietmečiu šeimos istorija buvo slepiama. „Stenkimės kuo daugiau sužinoti iš artimųjų, kol jie gyvi“, - teigė rektorė. Ji prisiminė tėvo žodžius, pasakytus, jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: „Mes buvome nekalti. Mūsų didžiausia „kaltė“, kad mylėjome Lietuvą.“ Ž. Žebrauskienės istoriją galima perskaityti čia.
Pedagogė ir projekto „Žmonių laikai“ dalyvė Audronė Būdienė kalbėjo: „Man atrodo, kad čia visų mūsų bendraminčių likimai yra susiję, mūsų patirtis yra skaudi, kiekvienas iš mūsų esame gyvi liudytojai, vaikščiojantys eksponatai, kuriems liudijant tarsi vėl būtų nuplėšiami marškiniai ir atveriamos tos pačios žaizdos.“ Konferencijos dalyviams ji papasakojo skaudžią ir tragišką savo brolio dvynio Sauliaus Marcinkevičiaus bei savo šeimos istoriją. Su A. Būdienės istorija galima susipažinti čia.
MČTAU PTE fakulteto tarybos narys, energetikas pagal profesiją Romualdas Pocius pasakojo, kodėl nusprendė dalyvauti projekte „Žmonių laikai“: „Pasirausęs po šeimos archyvus ir įsigilinęs į laiškus bei nuotraukas suvokiau, kad geresnio pavyzdžio, negu mano mamos aprašyta Balsių šeimos istorija, nėra.“ R. Pociaus istorija pateikta čia.
MČTAU Literatūros fakulteto klausytoja, bibliotekininkė, tremtinė Kristina Sadauskienė papasakojo apie tremtį Krasnojarko krašte, kurią teko patirti jai ir jos šeimai. Savo prisiminimus ji aprašė ir knygoje. K. Sadauskienės istoriją galima perskaityti čia.
MČTAU Literatūros fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis konferencijos dalyviams kalbėjo tema apie tremtinio vaikystę totalitarinėje sistemoje, apžvelgė totalitarinės valstybės bruožus ir juos papildė liudijimais. Su J. Kirtiklio kaip projekto „Žmonių laikai“ dalyvio istoriją galima susipažinti čia.
MČTAU Kultūros fakulteto klausytoja ir padagogė pagal profesiją Irena Ratkevičienė papasakojo, kad jos ir sutuoktinio Vytauto Aloyzo Ratkevičiaus šeimų likimus sulaužė ir nacių, ir sovietų režimai. „Mūsų šeimos gyvenimai atspindi sudėtingą Lietuvos likimą“, - sakė ji. I. Ratkevičienės istorija yra čia.
MČTAU Politikos fakulteto prodekanė Jurgita Rotomskienė teigė, kad projektas „Žmonių likimai“ kalba ne tik apie skriaudas, bet ir apie buvusių režimų grimasas. Ji prisiminė, kaip tėvas Vytautas Liubinas sovietmečiu apie viską atsiliepdavo su didele ironija, bet pati nežinojo tiesos apie sovietinį režimo blogį, galėjo tik numanyti. J. Rotomskienės kaip projekto dalyvės istorija paskelbta čia.
Buvęs MČTAU PTE fakulteto dekanas Rimantas Radžiūnas kalbėjo tema „Ar vieningai priešinomės trėmimams“. Jis analizavo kolaboravimo su sovietiniu totalitariniu režimu aspektus. O su R. K. Radžiūno kaip projekto dalyvio istorija galima susipažinti čia.
Antroje renginio dalyje skambėjo tremtinių dainos, kurias atliko MČTAU Meninio ugdymo fakulteto vokalinis ansamblis „Romantikai“, kuriam vadovauja Izabelė Janina Bražiūnienė.
Rasa Pakalkienė
Rasos Pakalkienės nuotraukos
